Kanojų žygį pradėsime pietinėje šalies dalyje, Druskininkuose – labiausiai miškingame Lietuvos kurorte.
Nenuostabu, kad jausite neįtikėtinai švarų ir gaivų orą – juk miestą supa pušynai. Po nedidelių pasiruošimų, jūsų gidas padės apsiprasti su turima įranga.

Pasibaigus pirminėms saugumo ir irklavimo instrukcijoms, pradėsime mūsų kelionę iš lėto „pranykdami“ kraštovaizdyje.

Įkursime savo pirmąją stovyklavietę, pagaminsime skanią vakarienę, sušoksime į upę vakariniam pasiplaukiojimui ir mėgausimės mums likusiu laiku.

Šiandien atsibusime viduryje nacionalinio Dzūkijos parko, priklausančio „Natura 2000” saugomoms vietovėms.

Anksti ryte turėsime progą stebėti bebrus, ūdras ir net kanadinę audinę – jie visi čia plačiai paplitę. Po neilgo įtempto irklavimo pasieksime mažą Merkinės miestelį ir didžiąją jo įžymybę – 26 m aukščio apžvalgos bokštą. Išskirtinės architektūros statinys su keliomis apžvalgos aikštelėmis kraštovaizdį leidžia stebėti iš skirtingų aukščių.

Drono pagalba padarę įspūdingas panoramines nuotraukas su jumis fone, toliau tęsime kelionę irkluodami rytų kryptimi. Dar turėsime surasti tinkamą krantą savo stovyklavietei ir tuomet gaminsime, leisime laiką kartu ir dalinsimės istorijomis.

Dabar jau esame visiškai susilieję su vietove.

Miškai tęsiasi tiek iš kairės, tiek iš dešinės, todėl nenuostabu, kad vietovė pasižymi gausiausia vilkų populiacija – nesijaudinkite, nes esame saugūs. Šios atokios zonos suteikia ir puikias galimybes paukščių stebėjimui. Greičiausiai, plunksnuotieji gyventojai apie mūsų atvykimą jau žinos gerokai anksčiau, nei spėsime juos pamatyti, todėl rūšis pradėkite skaičiuoti jau dabar.
Čia dažnai sutinkami jūriniai ereliai ir pilkieji garniai. Taip pat turėsite progą pamatyti erelius žuvininkus, tulžius bei daugelį kitų.
Dienai artinantis prie pabaigos, pasieksime natūralų Druskelės šaltinį – jo išskirtinis mineralizuotas vanduo pirmą kartą dokumentuose paminėtas dar XVIII amžiuje.
Vienas kitas kilometras ir pasieksime savo stovyklavietę. Pamėginsime pagauti žuvį – sėkmės atveju, ją ir valgysime vakarienei.

Šį rytą pabusime su puodeliu šviežiai virtos kavos ir skania kiaušiniene pusryčiams.

Mūsų irklavimo nuotykiui tęsti šiandien prireiks daug energijos – praplauksime Alytaus miestą ir artėsime prie Nemuno kilpų pakeliui tikėdamiesi pamatyti tulžį, juodąją žuvėdrą, jūrinį erelį ir rečiau sutinkamus jo giminaičius.

Jei oro sąlygos bus palankios, šiandien pasistengsime pasiekti Punios šilą. Paskutiniai yriai prieš pasiekiant stovyklavietę. Kažkur netoliese pelkėse galite išgirsti pilkosios gervės giesmę.

Pagaliau įkursime stovyklavietę, gaminsime didžiąją baigiamąją vakarienę ir ruošimės klausytis aplink skraidančių šikšnosparnių. Saldžių sapnų.

Paskutinis mūsų saulėtekis giriose po sveikų pusryčių – susiruošime savo įrangą ir patrauksime kelis kilometrus į šiaurę.

Seksime šia plačia beveik 360 laipsnių kilpa, kurią upė daro norėdama apsaugoti mišką – o tai mums suteiks puikią progą leistis jos linkiais.

Čia mus domina keletas dalykų: partizanų bunkeriai, kuriuose penktajame ir šeštajame dešimtmečiuose šiose vietovėse slėpėsi prieš sovietus kovojančios sukilėlių grupės, metų metus nematomos gyvenusios miškuose. Iš karto po to praplauksime pro Punios piliakalnį, kuris kadaise tarnavo kaip tvirtovė ir šiandien primena apie didingą istoriją.

Maždaug tuomet, kai pasieksime Siponių atodangą, pradės ryškėti vis daugiau ir daugiau civilizacijos ženklų. Vadinasi, mūsų kelionė priartėjo prie pabaigos. Tikimės, kad paliksite Nemuną natūraliai pasikrovę ir su puikiausiais prisiminimais!